Рецензия на «Свет К. Василяускас» (Бируте Василяускайте)
KĘSTUTIS VASILIAUSKAS ŠVIESA Juodoj erdvės bedugnėj, Bekraštėj tolumoj, Žvaigždynų dega ugnys Ledinėj tylumoj... O aš žvelgiu į dangų Kažkur toli toli... Girdžiu, kaip švelniai skamba Žvaigždžių daina tyli. Ir paslaptys beribės Iškyla prieš mane, Ir įkrenta į širdį Nežinoma daina... Gal laikas slepia tiesą Nuo žemės ir žmonių? Ir mes dar matom šviesą Jau mirusių žvaigždžių? Ir mus lig šiol vilioja Ugnis vidur nakties Prieš metų milijonus Užgesusios žvaigždės... Бируте Василяускайте 02.02.2024 02:33 Заявить о нарушении
Перейти на страницу произведения |