Цвёл безвременник Николай Подрезов
http://stihi.ru/2025/09/26/6795
Чтоб ветер слёзы
сушил крутясь.
Пётр Мамонов.
Печаль вробьишкой под стреху ко мне
от непогоды впорхнула.
Из жалости оставил на ночку.
День в хлопотах: стог ворошил
-иголки там нет.
Спохватился, печаль моя рядом.
Жаль мне её.
Сидим, сгорбились,
словно прожили долгую жизнь.
И непонятно- встречали, провожали кого,
прячем заплаканные глаза друг от друга.
Свидетельство о публикации №125093000218
Nikolai Podriezov
Žydėjo belaikis {kolchicumas}
“Kad vėjo gūsiai
Ašaras nušluostytų.”
Piotr Mamontov
Širdgėla žvirbliuku nuo darganos
purptelėjo po mano stogo nuolyda.
Iš gailesčio naktelei palikau.
Dieną plušėjau: šieno kupetą ardžiau -
adatos ten neradau.
Susigriebiau jau šalia širdgėlos.
Gaila man jos.
Sėdim, susimetę į kuprą,
lyg gyvenimą ilgą pragyvenę.
Ir nesuprasi– ar sutikom, ar palydėjom ką,
vienas nuo kito šlapias akis slepiam.
Бируте Василяускайте 30.09.2025 00:36 Заявить о нарушении