литовский текст дублируется в рецензии
http://stihi.ru/2011/07/06/6383
Жизнь трещину дала и все пошло наперекос,
ушли все краски, запахи, лишь те, что режут нос!
Щемящая тоска и нежелание всего,
бессонница в постели, больше рядом никого!
Бог мой, в какое тело душу ты определил,
что сделала я с ней, с той, что с любовью мне вручил?!
Представ перед тобой, что я верну тебе, прости,
и если только сможешь, то грехи мне отпусти!
Забылась тяжким сном, тут Голос в путь меня позвал
и в тайны бытия той ночью щедро посвящал…
«Смотри, лежат тут те, по воле Бога что ушли,
не отдали в заклание они своей души!»
Лежат, как будто, спящие, покой на лицах их,
в гробах, давно умершие, отец мой среди них…
Болезней, бед и старости, ни следа на челе,
оставившие души их растаяли во мгле…
Вновь Голос: «Посмотри!», – позвал из полусна,
и будто с глаз моих упала пелена...
«Ушли из жизни сами, их никто не призывал,
запомни все, что я тебе сегодня показал»
Захлебываясь грязью, люди к берегу ползли,
цепляясь друг за друга, но все тщетно, не смогли…
Достичь заветной цели им навечно не дано,
за грех то покаяние несут … предрешено!
Проснулась, мысль тяжелая, к чему бы сон такой,
душа многострадальная, что сделала с тобой!?
Ведь для любви и радости ты мне была дана,
прости, что на страдания тебя я обрекла!
Мой вещий сон Данута Рексць
© Copyright: Бируте Василяускайте, 2025
Свидетельство о публикации №125071600332
Свидетельство о публикации №125071600332
Рецензии
Перевод с русского яз. на литовский яз.
Danuta Reksc Mano pranašiškas sapnas
Gyvenimas suskilo ir skersai, ir išilgai,
Ištirpo spalvos ir kvapai malonūs...ir tiktai
Teliko nosį griaužiantys. O liūdesys slogus
Šalia per nemigas kartoja, jog kitaip nebus.
O, Dieve mano, kokį kūną sielai išrinkai,
Kaip meilę, duotą man, kankina nuodėmių tinklai.
Kai stosiu prieš Tave, ką sugrąžinsiu?..nepakeist...
Ir jeigu tik įmanoma, man nuodėmes atleisk!
...Sukaustė miego pančiai sunkūs...balsą išgirdau:
- Ateik, keliausim, paslaptis atskleisiu tiktai tau.
Žiūrėk, čia žmonės guli Dievo-Tėvo pašaukti,
Sielas išsaugojo, aistrom pagundų nekalti.
Atrodo, tartum miegantys - ramybė ant veidų,
Seniai numirę, ir tėvelis mano čia tarp jų...
Ligų, senatvės pėdsakų nerasti nei žymės,
Paliko sielos juos laimingos, kančių nebeturės...
Iš pusmiegio sunkaus vėl balsas kviečia: “ Pažiūrėk!
Štai šitie patys privertė mirtelę paskubėt.
Tu viską prisimink gerai, ką šiandien čia matai”
Ir tarsi šydas nuo akių nuslinko man visai.
...Iš pilko liūno šliaužė žmonės springdami dumblais,
Viens kitą gelbėjo, bet veltui - pelkė nepaleis,
Ir nelemta jiems krantą išsvajotą apkabint,
O lemta kančią amžiną už nuodėmę priimt...
Išpilta prakaito, nuo keisto sapno prabudau.
Siela manoji iškankinta, ką daviau aš tau?
Tu man mylėti, džiaugtis paskirta dangaus buvai,
Atleisk - manim į skausmą nuolatinį pasmerkta likai!
Бируте Василяускайте 16.07.2025 01:30 • Заявить о нарушении
Danuta Reksc Mano pranašiškas sapnas
Gyvenimas suskilo ir skersai, ir išilgai,
Ištirpo spalvos ir kvapai malonūs...ir tiktai
Teliko nosį griaužiantys. O liūdesys slogus
Šalia per nemigas kartoja, jog kitaip nebus.
O, Dieve mano, kokį kūną sielai išrinkai,
Kaip meilę, duotą man, kankina nuodėmių tinklai.
Kai stosiu prieš Tave, ką sugrąžinsiu?..nepakeist...
Ir jeigu tik įmanoma, man nuodėmes atleisk!
...Sukaustė miego pančiai sunkūs...balsą išgirdau:
- Ateik, keliausim, paslaptis atskleisiu tiktai tau.
Žiūrėk, čia žmonės guli Dievo-Tėvo pašaukti,
Sielas išsaugojo, aistrom pagundų nekalti.
Atrodo, tartum miegantys - ramybė ant veidų,
Seniai numirę, ir tėvelis mano čia tarp jų...
Ligų, senatvės pėdsakų nerasti nei žymės,
Paliko sielos juos laimingos, kančių nebeturės...
Iš pusmiegio sunkaus vėl balsas kviečia: “ Pažiūrėk!
Štai šitie patys privertė mirtelę paskubėt.
Tu viską prisimink gerai, ką šiandien čia matai”
Ir tarsi šydas nuo akių nuslinko man visai.
...Iš pilko liūno šliaužė žmonės springdami dumblais,
Viens kitą gelbėjo, bet veltui - pelkė nepaleis,
Ir nelemta jiems krantą išsvajotą apkabint,
O lemta kančią amžiną už nuodėmę priimt...
Išpilta prakaito, nuo keisto sapno prabudau.
Siela manoji iškankinta, ką daviau aš tau?
Tu man mylėti, džiaugtis paskirta dangaus buvai,
Atleisk - manim į skausmą nuolatinį pasmerkta likai!
Бируте Василяускайте 16.07.2025 01:30 • Заявить о нарушении