Suklupti ir pakilti. Споткнуться и подняться
Nera jau tu, kurie mane mylejo,
Kuriems galejau atsakyti tuo paсiu,
Nors laime ne kasdien kely lydejo,
Bet gera, kai paguodzia nuosirdziu zodziu.
Tada isnyksta liudesio seseliai,
Ir isiziebia tukstanciai nauju vilciu,
Atrodo, skausma perzengsiu ir velei
Gyvenima pradesiu nuo paciu pradziu.
Bet praeities negalima pakeisti,
Padeki, Viespatie, isvengti man klaidu,
Taciau suklupti ir pakilti leista –
Bandau issaugoti, ka dar turiu...
Споткнуться и подняться
Нет больше тех, которые любили,
За это многих я должна благодарить,
Хоть счастье изредка со мною было,
Приятно, если слово доброе звучит.
Тогда печали тени исчезают,
И появляются вдруг тысячи надежд,
И, боль перешагнув, я вновь мечтаю
Жизнь новую начать без грусти и без бед.
Но прошлое менять нам невозможно,
О Боже, помоги ошибок избежать,
Споткнуться и подняться в жизни можно –
Стараюсь, что осталось, как-то удержать...
Свидетельство о публикации №121090602619
Labai gražiai perteikiate mintį, kad žmogui leista suklupti, bet dar svarbiau — pakilti. Tai suteikia stiprybės ir primena, jog kiekviena diena gali tapti nauja pradžia.
Ačiū Jums už jautrų tekstą. Jis šiltas, tikras ir palieka gražų, ramų įspūdį.
Виолета Нета 24.11.2025 14:26 Заявить о нарушении
Ačiū Jums.
Лайма Дебесюнене 25.11.2025 20:36 Заявить о нарушении