Telefono skambutis

Mano telefonas vel neskamba,
Neturiu su kuo pasikalbet,
Noriu su tavim pasokti samba,
Tik viltis uzgeso. Kam skubet?

Pagaliau, isgirdusi skambuti,
Nepakeliau... Ir ilgai masciau.
Pagalvojau: "Kas galejo buti?
Ir kodel neskambino anksciau?"

Atsisedau as i salta kampa...
Tik  skambutis nenustos skambet.
As isjungiau pagrindine lempa,
Pagalvojau: "Kam gi man skubet?"

As sedejau... Skambinti nustojo...
Tas skambutis mire tyloje...
Butely sampanas tik putojo,
As jauciausi - viena saloje.

Pama;u, letai as atsistojau...
Telefonas nutare skambet.
Ir tik ta sekunde pagalvojau:
"As pakelsiu! Reikia paskubet."

Isdrisau, nuzudzius visa baime,
Pakeliau rageli. Ir tyliu...
Tuo metu jutau didziausia laime -
Mano vyras tare man: "Myliu!"

As paklausiau jo: "Kada sugrisi?"
Isgirdau tik gestancius zodzius:
- Palaikyk ir saugok musu rysi,
Grisiu, kai tik asaros isdzius.

Tik palauk - as grisiu po savaites,
Musu meile saugok sirdyje -
Tikra meile ruses-lietuvaites,
Susitiksim mes ateityje.

Aciu, kad girdejai si skambuti
Ir laiku pasiklausei saves.
- Negalvojau, kas galejo buti,
Laukiau sio skambucio nuo taves.

Pagaliau, kazkas nutrauke rysi...
Taip nutilo pokalbis sirdziu.
As zinau, kad po savaites grisi -
Dievas tau pades, as ji meldziu...