As matau apsiniaukusi dangu
Ir visai negalvoju, kas bus.
Liudna man, kai paziuriu pro langa
Ir matau tuos geltonus lapus.
Spalis beldziasi man i duris...
Mano akys tik lydi ta valsa,
Kuri soko rudens sukurys.
Ir staiga isgirdau lapo balsa...
...Sugebejau lapus as pazinti.
Vejas nupute juos per toli
Ir istare liudnai: "-Jau grazinti
Tu gyvenimo jiems negali."
Tik ataidi lapu buciniai,
Bet neverki, mieloji sirdie!
Negrazinsim, kas buvo senai
Tai istarkime tylu "sudie"...
Ruduo
© Copyright: Лядова Анастасия Сергеевна, 2014
Свидетельство о публикации №114052801158
Свидетельство о публикации №114052801158
Рецензии