Винцас Миколайтис-Путинас. Молитва

Из книг,
Хотя учили долго,
Молиться я не научился.
Ни просить у Бога,
Ни благодарить его,
Пав на колени,
Не умею.

Но бывает –
Но часы особые бывают,
Когда не знаешь, откуда и зачем,
Душа наполнится таинственной тревогой,
Невероятным облегчением, что нечаянно,
Одно лишь слово повторяешь:
Господи, Господи, Господи...

* * *

Vincas Mykolaitis-Putinas. Malda

Is knygu,
Nors mokytas ilgai,
As melstis neismokau.
Nei Dievo prasyti,
Nei Dievui dekoti,
Parpuoles ant keliu
Nemoku.

Bet esti –
Bet esti tokiu valandu ypatingu,
Kada nezinai nei is kur, nei del ko
Krutine uzplusta toks giedras nerimas
Ir toks palengvejimas, kad nejuciomis
Kartoji ta viena vieninteli zodi:
Viespatie, Viespatie, Viespatie...


Рецензии
Daug tiesos šiose eilėse. Bet kodėl pirmą kart jas matau?
Nors ,atrodė,visas jo eiles esu skaitęs...

Вилмантас Адамукайтис   15.05.2017 23:12     Заявить о нарушении
Tai dabar reikės atsiversti „Raštus“ ir paieškoti.

Лайма Дебесюнене   15.05.2017 23:26   Заявить о нарушении
На это произведение написано 12 рецензий, здесь отображается последняя, остальные - в полном списке.