Kaip Angelas pagalbon tiesia mums sparnus
Taip Velnias su piktu dziaugsmu mums kisa koja
Kaip Angelas atskriejas sypsos per sapnus
Taip Velnias bloga sapna "dovanoja".
Pamates raudanti, atskrides Angelas ramina
Dziovina asaras ant skruosto, apkabina per pecius
O Velnias, gi, isvydes asaras tik delnus trina
Prisliukines arciau, paerzina ir ploja katucius.
Sutikes alkstanti, jam Angelas i delna duonos kasni spaudzia
Vandens slakeli kisa uzantin
O Velnias aplink ji tik polka soka ir nesnaudzia
Bei pasistengia pastumeti alkanaji neviltin.
Pavargusiajam Angelas lazdele, ramsti dovanoja
Nukreipia zvilgsni ten, kur galima prisest
O Nelabasis jam dar kliuti sugalvoja
Kad tik nuvargusiam nebutu laiko pailset.
Ir taip kova tarp Angelo ir Velnio
Kasdiena vyksta, norim to ar ne
Ir tik stipresnis del gyvenimo geriasnio
Su Angelu sudaro sutarti sapne.