Моему другу

Лайма Дебесюнене
Мой дружок, ты тайно не грусти,
Хоть и страшно сердце ноет.
Беспокойство странника души
Пусть твою усталость смоет.

В неспокойном жизненом пути
Суждено познать нам много:
Как же счастье мы должны найти,
Как судьба наказывет строго...

Пусть бушуют молнии, дожди,
Пусть лицо земли умоют...
Время лучшее должно прийти:
Солнце улыбнётся, ветерок встревожит.

Если мысли грустные придут
И спокойствие нарушат,
Посмотри на неба синеву –
Искренность молитвы пусть утешит.

Если радость нежно зазвучит
Будто колокольчик звонкий,
Тихо радуйся и лишь пойми,
Не всегда судьба бывает строгой.

Mano draugui

Mano drauge, neliudek slapta,
Nors baisiausiai sirdi gelia.
Te klajuno nerami dvasia
Zvilgsni lyg sparnais i dangu kelia.

Neramiuos gyvenimo keliuos
Viska mums patirti lemta:
Kas mums skirta laime ismatuos,
Kokias liudesio gelmes issemti tenka...

Tegu siaucia audros ir zaibai,
Tegu liutys zeme merkia...
Juk ateina geresni laikai:
Sviecia saule ir vejelis dvelkia.

Jei atklydus nerami mintis
Dris sujaukt vienatves tyla,
Kelk i dangu spindincias akis –
Zodziais nuosirdziais malda prabyla...

Jeigu tyras dziaugsmas suskambes
Tarsi tukstantis varpeliu,
Dziaukis tyliai ir tvirtai tikek,
Kad pikta lemtis ne viska gali...