As kai kada eilerascius rasau
Ir sielà atveriu netycia,
Ir visa tai – tyra ispazintis –
Jus su manim sypsokites, liudekit...
Dar Dievo man siustos taures
As iki dugno neisgeriau:
Dar kiekviena diena brangi,
Dar norisi atverti sirdi geriui...
Zinau, kad nieko amzino nera, –
Visus mus saukia Amzinybes toliai...
O Viespatie, dar nesakyk: „Gana!“
Dar leisk pajust buvimo skoni...