Dangus pravirko asarom lietaus,
Jo pilkos akys man labai patiko...
Taciau, turbut, jo niekas nepaklaus,
Kodel jis liudnas ir kas jam nutiko ...
As panasus i lietu is dangaus,
Kai bunu liudnas, asaros man byra...
Bet man ne geda liudesi ta jaust,
Kai bega asaros, tada ateina lyra...
O asaros ateina is sirdies...
Sirdis diktuoja, as rasau ant lapo....
O be eiliu as buciau visai nieks,
Kaip be sirdies, kuri mane vis drasko...
Dangus pravirko asarom lietaus,
Kaip ir sirdis mana, kuri myleti nori....
Taciau manees jau niekas nepriglaus,
Nieks nepakvies i savo meiles guoli ...
(2010-10-28 )